Dvejonės
Ar pradžioje buve dvejonių dėl veiklos? Tikrai taip.
Ta sunki pradžia.. Kiek išleista pinigų ir laiko. Kiek dvejonių - o gal reikia sustoti? tikrai turėjau tą etapą. Bet tik pradžioje. Tikrai nepadėjo ir aplinkinių skeptiški komentarai - "ai, nevark.", "Kiek gali pirkt tų karoliukų.", "Pinigai į balą", "bet kiek bus vargo". ir panašiai. Pati mintyse vis kartojau - jeigu darysi, pasiseks.
Ir priėjau tokį tašką, kai suvėriau pirmuosius akinių laikiklius. Viskas, reikia daryti. ir neliko man didelių abejonių. Jos kaip tylus balselis galvoje vis dar skambėdavo, bet greitai nutildavo. Ir kai pradėjau nuosekliai užtikrintai eiti, pradėjo sektis. Ne iš karto, bet po truputį.
Dabar galovju - gerai, kad po truputį, nes tikrai būtų išgąsdinę tokie kiekiai užsakymų pačioje pradžioje. Kai žūtbūt turėjau isiųsti užsakymą jei ne tą pačią dieną, tai kitą. Tada dar turėdavau prisaiga Dabar išsiuntimo terminą prailginau net iki 5d.d. Bet viskas išaiškėja tik darant, einant, mokantis dirbti efektyviau.
Ar dabar dar girdžiu dvejonių balselį galvoje? Nebent dėl naujų projektų, kurių net nespėju vykdyti dėl užsakymų gausos. Aišku jei visko nereikėtų derinti su motinyste, būt kur kas lengviau.
Dabar labai džiaugiuosi nepaklausiusi aplinkinių ir savo dvejonių. Nes kai darai, tai ir padarai. Dirbau juodai, tikrai. Todėl puikiai žinau vieną - jei nepavyksta, tai tik dėl to, kad turi per mažai noro, arba noras yra pinigai.
